Ši žinutė iš pažiūros gali pasirodyti nereikšminga – pagalvok, rabis pasakoja apie kokio tai hebrajiško žodžio reikšmes. Tačiau iš tiesų ši žinutė atskleidžia, kad hebrajiškai mąstantys žmonės Bibliją skaito ir vertina visai kitaip nei įprasta pas mus. Jei žodį „pasakė“ suprasime mums įprasta reikšme, tai skambės labai žmogiškai: kažkas kažką pakalbėjo, kažin ar dar pats dar prisimena ką anuomet postringavo.
Hebrajiškas „vayomer“ atskleidžia, kad Biblijos žodžiai – tai tarsi sumūrytos plytos į šios pasaulio sandarą. Mes neturime galių šių sienų išardyti ir perdaryti. Kiekvienas Biblijos žodis formuoja nematomą šio pasaulio tikrovę, ir jau toliau nuo mūsų priklauso ar su ja susigyvensime, ar tuščiai daužysime sau galvą į sieną.
Sveiki, prieiname svarbiausią mūsų pirmosios dienos eilutę, kur kažkas sukuriama,
kažkas esminio daroma su pasauliu.
Eilutė skamba taip: ויאמר אלוהים יהי אור ויהי אור – ir D-vas pasakė
„Noriu, kad atsirastų šviesa“ – ir ši atsirado.
Pirmiausia leiskite pateikti svarbų pastebėjimą.
Yra vienas esminis skirtumas tarp hebrajų ir visų kitų kalbų.
Kitos kalbos paprastai atsiranda kaip žmonių susitarimas.
Pavyzdžiui, kai kam gražiai skamba ir patogi kinų kalba, tačiau ja D-vas žodžių netaria
ir to išdavoje tikrovė negimsta.
Hebrajų kalba D-vas taria žodžius ir tai bemat kuria tikrovę! D-vas pasakė, ir tai, ko nebuvo
bemat atsirado!
Hebrajų kalba vienas žodis gali atspindėti kelias sąvokas, o šios skirtingos reikšmės viena su kita dvasiškai susijusios.
Anksčiau esu kalbėjęs apie žodį שמיים (shamaim – dangus). Dabar panagrinėsime svarbų ir įdomų žodį ויאמר – „vayomer“, kuris reiškia „ir tarė“.
Kai kas hebrajų kalboje sako šį žodį tai gali turėti tris reikšmes.
Pirma reikšme pati paprasčiausia – ką tai pasakiau, ištariau.
Pvz., D-vas tarė savo tarnui Mozei.
Taip pat kalbėjo ir Mozė – liežuvio ir lūpų pagalba – kai.
jis žodžiais kreipėsi į Izraelio tautą.
Antroji reikšmė – pasakyti ne balsu, o sau mintyse.
Tai gali būti ir raštu išreikšta mintis. Pavyzdžiui, עשיו (Esavas) kovoja su Jokūbu, nes šis
pasisavino jo palaiminimus.
Esavo jausmams išreikšti taip pat vartojamas ויאמר (vayomer), nors gimtakalbiai tai skaitydami supranta kad Esavas to niekam nesakė, tik sau mintyse.
Visi protarpiais leidžiamės į vidinį dialogą, mąstome tylomis.
Vayomer reikš ir kai tai pasakysiu garsiai, ir kai tą patį pagalvosiu tylomis.
Trečioji žodžio vayomer – ויאמר reikšmė – tai mano noras. Šio žodžio vartojimą
tokia reikšme randame antrosios knygos antrame skyriuje, kur Mozė atėjo aplankyti izraelitų
ir vienas jų tarė jam: „Ar ketini mane nužudyti taip kaip vakar egiptietį?“
Čia vėl vartojamas minėtas אומר (omer – sakyti) – šį kartą norint išsiaiškinti ketinimą.
Versti reikėtų „ar KETINI mane nužudyti“.
Dabar jau šio žodžio reikšmė ne tik ką mąstau ar ką kalbu, o kokia mano valia, kokie ketinimai, ar sutaps mano žodžiai su veiksmai.
Šį kartą žodis „sakyti, “„omer“ אומר nusako nuoseklumą tarp minčių ir valios.
Taigi turime tris žodžio „omer“ אומר reikšmes.
Pirmoji – tarti žodžius burnos pagalba;
antroji – rutulioti mintį galvoje;
Trečioji – mano noras, troškimas, tai, ką turiu valios atlikti.
Pirmą kartą žodį vayomer ויאמר sutinkame trečioje Pradžios knygos eilutėje, kur kalbama apie pirmąją dieną.
Ten sakoma, kad D-vas panoro, kad būtų šviesa;
kas reiškia lyg D-vas sakytų„Tai mano valia, kad atsirastų šviesa“ –
trečioji žodžio reikšmė.
D-vas panorsta kad šviesa atsirastų – ir ši atsiranda!
Jis niekam nesako žodžių, dar nėra su kuo kalbėtis.
Net šviesa dar neegzistuoja, tad kam jis gali ką tai sakyti?
Kadangi nėra klausytojo, pirmoji reikšmė atkrenta.
Žodis gal ir galėtų būti pavartotas antrąja reikšme,
tačiau mūsų išminčiai remdamiesi pranašais sako, kad tekstas
šiame Biblijos skyriuje byloja, jog D-vas
panoro sukurti šį pasaulį.
Taigi trečioji žodžio reikšmė – tai Jo valia, kad šviesa atsirastų – ir ši atsirado!!
Iš čia gauname supratimą apie vieną esminį skirtumą Tarp D-vo ir žmogaus.
Kai užsinoriu kokio ypatingo automobilio ar pasistatyti namą – tai mano valia, troškimas.
Tuomet pradedu dėliotis planus, kalbuosi su reikiamais žmonėmis; po ilgo laiko ir nemažų pastangų mano noras virsta tikrove!
Tačiau D-vo atveju tai visai ne taip! Kaip matėme, D-vas panorėjo, kad atsirastų šviesa – ir ši bemat atsirado! Nėra jokios pauzės tarp jo valios išreiškimo ir tos valios pasireiškimo pasaulyje.
Tai tik pirmieji du žodžiai – vayomer Elohim (ויאמר אלוהים) šiame skyriuje.
D-vas panorsta, kad atsirastų šviesa – ji iškart atsiranda!
Kitus žodžius aptarsime kitose video apžvalgose.
Traslated by: Aurimas Guoga. Contact info: aurimas@magistrai.lt
